Gaila lietuvių abiturientų: jie tapo podukromis ir posūniais savoje valstybėje. Taip apie palengvintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą atsiliepia DELFI kalbinti pedagogai. Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis problemos nemato: esą jei teismas nuspręs, tvarka bus atšaukta.
„Lyginant su kitakalbiais, yra žiauri nelygybė. Vaikai priblokši, kad jų valstybė į juos nusispjauna. Jau neaišku, kas tikresni Lietuvos valstybės piliečiai“, – sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė.
Pasak R. Dilienės, abiturientams sąlygos absoliučiai nelygios. Pavyzdžiui, kitakalbiai per egzaminą galės naudotis įvairiais žodynais – juos turės kiekvienas vaikas. Žodynams įsigyti tautinių mažumų mokyklos gavo lėšų. „Mūsų mokyklos vadovėlių neįperka, vienas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ bus 14-ai mokinių. Jame net ne visi terminai yra“, – teigia mokytoja.
R. Dilienei juoką kelia septyni pasiūlyti autoriai. Pasak mokytojos, dėl to egzamine temos bus labai abstrakčios – konkrečių septyniems autoriams tinkančių temų neįmanoma sugalvoti. „Apskritai autoriaus kaina su visu kontekstu iš 50 taškų viso labo tik 3 taškai. Va čia apskritai didžiausias absurdas koks tik gali būti. Paskelbus vertinimo normas, mus ištiko šokas“, – aiškina pedagogė.
Ji atkreipia dėmesį, kad 35 proc. egzamino vertinimo sudaro raštingumas, tačiau 11-12 klasėje tam gimtakalbiams neskirta nė viena pamoka. Kitakalbiai tam turi vieną savaitinę pamoką. „Taigi mes to nemokome, o 35 proc. vertinimo bus už šiuos dalykus. Suprask, tą reikėjo išmokti iki 10 klasės. Dėl to turime savotiškai vogti pamokas“, – kalbėjo R. Dilienė.
„Apie nuotaikas net nekalbame. Gaila savų vaikų – podukros ir posūniai savoje valstybėje, taip nėra buvę. Dabar ši tvarka apskųsta teismui – vaikai klausia, ar bus septyni autoriai, ar ne. Teismas tai gali atšaukti. Viskas čia neteisėta – niekas nežiūri įstatymų“, – įsitikinusi mokytoja ekspertė.
Vargas užduočių kūrėjams
Kolegei antrina Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė. Jos įsitikinimu, ministro įsakymas dėl egzamino keitimo pažeidžia Konstituciją.
„Bus vargas tiems, kurie kurs užduotis – pasiūlytos temos turės būti labai plačios, aptakios, bijau, kad vaikų rašiniai bus paviršutiniški, neparodys jų mąstymo, samprotavimo. Čia yra problema. Bijau, kad užduotys jau yra paruoštos, tik dabar jas reikia perdaryti – vadinasi, viską keisti“, – sako N. Bartašiūnienė.
Lituanistės teigimu, jos mokomi vienuoliktokai jaučia skriaudą, bet nieko negali padaryti. „Kolegės moko dvyliktokus, jie labai nerimauja, yra nusivylę. Kai tu ruošiesi vienam, o gauni kitą, ir apskritai nežinia, kaip viskas bus. Kitatautis surinks žymiai mažesnę taškų sumą, tačiau finišo tiesiojoje visi bus lygūs. Tai baisu“, – tvirtina pašnekovė.
Štai Klaipėdoje yra Hermano Zudermano gimnazija, joje mokosi lietuvaičiai, kurių vienas kitas protėvis buvo vokietis. „Jie puikiausiai rašo lietuvių kalbos rašinius, bet bus vertinami pagal kitataučių vertinimo normas. Jūs įsivaizduokite, kiek vaikui reikia parodyti žinių, kad surinktų aukščiausius balus. Stojimas bus labai iškreiptas“, – prognozuoja N. Bartašiūnienė.
Lituanistė pateikia ir priešingą atvejį: rusų mokyklos auklėtiniai atėjo mokytis į profesinę lietuvių mokyklą. Jie pasimokė porą metų ir bus vertinami kaip lietuvaičiai. „Tai koks čia teisingumas? Ministras turėjo mąstyti. Jūs klausiate mokytojų, tačiau jų balsas – kaip šuns į dangų. O paskui klausiame, ar teisinėje valstybėje gyvename, ar ne. Kasi mūsų teisės pažeidinėjamos, viskas yra gerai, kai teisės jų pažeidinėjamos, tada iškyla retoriniai klausimai“, – kalbėjo pedagogė.
Susirūpinimą dėl egzamino keitimo yra išreiškusi ir asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus. Asociacijos teigimu, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Mokytojų ir mokslininkų teigimu, sprendimas pakeisti brandos egzaminus daro žalą lituanistiniam Lietuvos moksleivių ugdymui ir pablogina lietuvių kalbos ir literatūros padėtį mokykloje.
Tikina, kad užduotis parengs laiku
Pakeista lietuvių kalbos ir literatūros egzamino programa – galvosopis ir Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC).
„NEC privalo parengti užduotis ir jas parengsime, vienareikšmiškai. Tikrai galime nuraminti, kad užduotys bus parengtos. Užduotis iš tiesų nelengva, bet mes spėsime, jos tikrai bus laiku ir visi gali būti ramūs. Kiek tam reikės įdėti pastangų – kitas klausimas, bet tam mes ir esame“, – DELFI tvirtino laikinai NEC vadovaujanti Teresė Blaževičienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas numatytas birželio 3-ią. Egzamino užduotis rengia mokyklų ir universitetų specialistai. Motyvuodama informacijos slaptumu, T. Blaževičienė atsisakė atskleisti, ar užduotys jau buvo parengtos ir dabar jas reikės perdaryti.
D.Pavalkis: egzaminas lengvesnis visiems
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis problemų nemato. „Galvoju, kad kažkokie palengvinimai egzamine buvo reikalingi. Dabar ministerija kaltinama, kad diskriminuoja lenkų tautinių mažumų mokyklų vaikus kaip negabius, nesuprantančius, nemokančius, tačiau įstatyme numatytas aštuonerių metų palengvinimo terminas. Galima kelti tik klausimą, ar per daug, ar per mažai palengvinta. Lenkai teigia, kad per mažai, konservatoriai ir liberalai – kad per daug. Tačiau dėl paties palengvinimo niekas nediskutuoja“, – tvirtina D. Pavalkis.
Pasak D. Pavalkio, tikslas – kad visi abiturientai laikytų valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Ministras aiškina, kad tautinių mažumų moksleiviai per dvejus metus „nespėjo, nenorėjo ar negalėjo“ įsisavinti visos lietuvių literatūros – to, ką 8 metus nagrinėjo lietuviai.
Ministras nedramatizuoja, kas bus, jeigu teismas nuspręs, jog pakeista tvarka prieštarauja įstatymui. „Kai Gintaro Steponavičiaus įsakymą dėl B2 užsienio kalbos egzamino išlaikymo teismas atšaukė, mes radome sprendimus. Jeigu atšauks šitą teismas, irgi rasime sprendimus“, – žada D. Pavalkis.
Jis atkreipia dėmesį, kad žydų ir rusų mokyklos nemato problemų. „Dėl to manau, kad ši tema labiau politikavimas negu tikras lenkiškų mokyklų mokinių gynimas“, – sakė ministras. „Aš sutinku, kad bendrai palengviname lietuvių kalbos valstybinio egzamino lygį, bet nemanau, kad dėl vienų metų kažkas atsitiks“, – aiškino D. Pavalkis. Jo tvirtinimu, egzaminas buvo palengvintas ir lietuviams.
DELFI primena, kad valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei jau buvo žadėta.
Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių.
Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.
Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).
Straipsnio nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/education/palengvintas-lietuviu-egzaminas-lietuviai-tapo-posuniais-savoje-valstybeje.d?id=60861097
