Norime to ar ne, esame liudininkai vis gilėjančio nesusikalbėjimo tarp mokytojų lituanistų ir mokslininkų, kūrusių naujas programas mokyklai. Konflikto ar nuolatinių „išpuolių“ iš mokytojų pusės esmė paprasta: praktikai, patikėję, kad ministro patvirtintos programos veikia de jure ir de facto, bando kiekvieną žinią, gaunamą iš UPC ar programos rengėjų, primatuoti prie dokumentų ir susiduria su akivaizdžiais nukrypimais. Kartais norisi jau tiesiai paklausti ministro G.Steponavičiaus: ar jo pasirašytos VU ir BE programos vis dar yra tie dokumentai, kuriais reikia mokytojui vadovautis darbe? Tuo tarpu mokslininkai ir jiems vadovaujantys ar net kartu su jais dirbantys ŠMM, UPC specialistai jokių priekaištų „negirdi“ ir viešai kaltina mokytojus stagnacija, nekūrybiškumu ar net kenkėjiška veikla. Situacija panaši į vaizduojamą rusų tautosakos žanre „niskladuški“: „Sėdi zuikis ant tvorikės, pabučiuok, gražuole, plytą“…
Visas straipsnis DIALOGE
@justa
@Petras Gedvilas
Tą mokinio rašinį Nauckūnaitė žadėjo pataisyti ir paskelbti komentarus sausio 2 d. O kuri diena šiandien? 🙂 🙂 🙂 Matyt, laimingi laiko neskaičiuoja.
@Petras Gedvilas
Kažkada aš parsisiunčiau iš AVILIO rašinį „Ar aktualūs šiandien K. Donelaičio pamokymai?“ Rašinys taisytas, bet jokių komentarų nėra. Gal jūsiškis? Galėčiau atsiųsti į paštą?
… mes gi visko išmokstam… atsimenat, kaip kažkada piktinomės interpretacija… 🙂 kartais manau, ar mes patys nesinaudodami literatūra, neturėdami visokių patirčių tobulai tą rašinį parašytumėm per kad ir kelias valandas… slidoka… o rašys vaikai…
Na, aš pabandžiau rašyt kažkokį hibridą iš K. Donelaičio 🙂 Nusiunčiau vieną į Avilį, sakė, buvo pakomentuotas, bet staiga mįslingai dingo… Kai pasidomėjau, sakė, dar ruošiami komentarai… Viltis- durnių motina, laukiu 🙂
Taip, su vienuoliktokais mokomės tik samprotaujamojo rašinio. Apie literatūrinį nesinori net pradėt kalbos, kai tiek klausimų, išlygų. Deja, bet nesusikalbėjimas akivaizdus.
Regina, AČIŪ, nes sustiprinot.
Siūlau net nepradėt. Paskaitykite mano ir Linartienės bei Nauckūnaitės diskusiją Avilyje. Man tiesiog baisu – tie žmonės visai nesupranta, ką šneka, nejaučia atsakomybės ir tikrai net neįsivaizduoja, kaip tas rašinys atrodys. Baisiausia, kad egzamino darbus vertins ne Nauckūnaitė, NEC bus nusispjaut, ką ji pasakė per kokį seminarą ar paskaitą, nes dokumentai sako viena, o Nauckūnaitė – kita. Žodžiu, visai rimtai – rašysime tik samprotavimo rašinį, literatūrinio neaiškinau ir neaiškinsiu, net neminėsiu mokiniams.
…literatūrinį baisoka pradėt
Dar ne, per menka mūsų literatūrinė patirtis, kad galėtume rašyt…
Gal kas nors, kolegos, jau rašėte literatūrinį rašinį (ne dviejų autorių lyginamąją analizę) ir galite pasidalinti įspūdžiais bei mokinių darbais?