Archyvas

Kategorijos ‘Geroji patirtis’ archyvas

Kaip NEC savo klaidas taiso

Praėjusią savaitę „Dialogas“ (Nr. 11) išspausdino lietuvių kalbos mokytojos ekspertės, LKLMS valdybos narės Reginos Dilienės straipsnį „Slaptos dokumentų metamorfozės“. Savo tekste autorė atskleidė sumaištį keliančią padėtį – atsakingieji tyliai kaitalioja 2013 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos vykdymo instrukciją. Tai, be kita ko, sukelia teisinių kazusų (juos mokytoja savo straipsnyje taip pat įvardija).

Natūralu, kad tokie dokumentų koregavimo metodai, – kai įskaita jau čia pat, kai abiturientai su įskaitos programa ir vykdymo instrukcija yra pasirašytinai supažindinti prieš tris mėnesius, – mokytojus gerokai trikdo.

„Dokumentų metamorfozės nesiliauja, – rašo R.Dilienė, – mokyklų vadovams, norintiems pasiaiškinti įskaitos vykdymo ir teisines peripetijas, NEC asmeniškai ir labai laisvai interpretuoja dokumentus, tikėtina, kad bus padaryta ir prieš įskaitą paskelbta dar ne viena esminė pataisa.

Bet ar taip galima? Ar teisėta? Tad gal laikas, kad tiek teisininkai, tiek ŠMM ir NEC valdininkai atsakytų į esminius klausimus:

• Ar turi teisę moksleivis ir jo mokytojas įskaitą vykdyti pagal tuos dokumentus, su kuriais jis buvo supažindintas, kaip reikalaujama, prieš 3 mėnesius?

• Jei ne, – ką daryti su mokinių parašais ir kada turi įvykti supažindinimas su tikrąja Įskaitos programa bei Vykdymo instrukcija? Kaip visa tai turi būti fiksuojama?“

Straipsnio autorės suformuluotus klausimus „Dialogas“ pateikė Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) bei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).

NEC atsakymas – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/12/kaip-nec-savo-klaidas-taiso/

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: ,

Įskaitos neišlaikytų

Gautus NEC atsakymus susipažinti ir pakomentuoti „Dialogas“ nusiuntė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkei N.Bartašiūnienei, klausimus suformulavusiai ugdymo turinio ir ugdymo kokybės vertinimo sritis kuruojančiai LKLMS valdybos narei R.Dilienei bei keletui kitų lituanistų.

Visi atsiliepę mokytojai, švelniai tariant, nustebę: NEC, klaustas vieno, savo atsakyme kalba apie kitką. Akivaizdu, kad pagal kalbėjimo ar rašto darbo vertinimo normas daug balų toks atsakymas negautų…

Tris lituanistų bendruomenės atstovų komentarus, atspindinčius visų redakcijos gautųjų esmę, pateikiame.

Rūkas dar labiau sutirštėja

Skaitant NEC atsakymus norom nenorom tenka prisiminti animacijos šedevrą vaikams pagal S.Kozlovo pasakaitę „Ežiukas rūke“. Tik rūkas lituanistų ir NEC „dialogo“ atveju yra visiškas nesusikalbėjimas ir net nenoras išgirsti, suprasti…

Užsispyręs, tarp valdiškų instrukcijų pasiklydęs lituanistas Ežiukas nori išgirsti atsakymus į du paprastus ir, atrodo, visai nebanalius klausimus, kurių esmė paprasta: kaip jam, nenorinčiam nusikalsti šalies įstatymams, elgtis, ką daryti su mokinių parašais po dokumentais, pateiktais abiturientams susipažinti prieš tris mėnesius. Gal, pasikeitus Instrukcijai, reikėtų rinkti naujus parašus? Bet kaip tuomet su trijų mėnesių terminu?

Tačiau, pamačius atsakymus į Nacionaliniam egzaminų centrui bei Švietimo ir mokslo ministerijai aiškiai suformuluotus klausimus, rūkas ne tik neišsisklaido, o dar labiau sutirštėja: klausiama apie skirtingu laiku NEC svetainėse pasirodžiusių dokumentų teisėtumą ir galimybę mokytojui savo darbe tiksliai ir besąlygiškai realizuoti teisinius nurodymus, o gaunamas atsakymas apie tai, kaip kažkas susitarta (kokia aptaki beasmenė forma!), kaip ieškota ir atsižvelgta į žmogiškuosius resursus, aiškinama, kuriomis dienomis vyks lietuvių kalbos ir literatūros įskaita mokyklose, kaip ir kokiais aspektais turi būti vertinamas mokinio kalbėjimas, – juk to niekas neklausė…

LKLMS pirmininkės mokytojos ekspertės Nijolės BARTAŠIŪNIENĖS bei kitų lituanistų komentarai – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/12/iskaitos-neislaikytu/

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: ,

Interviu su olimpiniu čempionu (atvira pamoka)

Kolegė Audra Bartninkienė dalijasi gerąja patirtimi: siunčiu atviros pamokos (7 kl.) medžiagą, gal kam pravers… Pamoka integruota – kalbos ugdymas su olimpiniu judėjimu prezent UŽDUOTIS I teiginiai TEISINGI TEIGINIAI II INTERVIU TEMA III teiginiai TEISINGOS PATARLĖS IV lentelė žaidimui lentele kirpti 2994_12

Mintys po Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados

Kolegė Jurgita Stulginskienė rekomenduoja: Stepo.Eitminavičiaus mintys po olimpiados.
Kategorijos: Geroji patirtis Žymos:

H. K. Anderseno „Apkaklis” (komizmas, 7 kl.)

Kolegė Dalia Paslauskienė dalijasi gerąja patirtimi: Apkaklis Juokauti verta visur ir visada Sąvokos komizmui

Į mokyklas grįžta lažas: lituanistai abiturientų klausys 10 valandų

10 valandų lažo. Taip lituanistai vertina naują dvyliktokų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymo tvarką, pagal kurią per dieną jie nemokamai turės dirbti 10 ir daugiau valandų.
Darbo inspektorių teigimu, už viršvalandžius turi būti mokama. Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad dauguma mokyklų tam pinigų neturi ir siūlo už ilgesnes darbo valandas prašyti laisvadienių.
Pedagogų nepasitenkinimą sukėlė nauja lietuvių kalbos ir literatūros įskaitų laikymo tvarka.
„Niekas neskubėjo informuoti mokytojų, kad šįmet lietuvių kalbos ir literatūros įskaita pakeista iš esmės – įskaitos laikas kiekvienam mokiniui pailgėja net 5 minutėmis, o įskaitos vykdytojams, vertintojams ir egzaminuotojams darbo diena virsta 10,5 val. nemokamu lažu“, – piktinasi Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė. Ankstesniais metais mokinio kalbėjimas trukdavo 10 minučių, tad ir visa įskaita trukdavo trumpiau.
Pasak R. Dilienės, mokytojas per dieną turės išklausyti 30 mokinių. Vienam mokiniui skiriama 15 minučių. Šįmet mokytojas turės ne tik klausytis mokinio kalbos, jį klausinėti, bet kartu ir įvertinti – pokalbio metu kalbėseną turės vertinti žymėdamas pastabas specialioje skalėje. Ankstesniais metais abiturientus vertindavo kitas mokytojas. „Neetiška, kai klausai mokinio ir tuo pat metu žymiesi jo klaidas“, – mano R. Dilienė.
Įskaitos metu kas dvi valandas privaloma ne mažesnė kaip pusės valandos pertrauka, taip pat priklauso valandos pietų pertrauka. Mokytojas turi ateiti likus pusvalandžiui iki įskaitos, po įskaitos lieka tvarkyti dokumentų. Taip daliai lituanistų įskaitų laikymo dienomis teks dirbti daugiau nei 10 valandų.
„Mūsų atlyginimas šįmet niekuo nesiskiria. Be to, šįmet įvestas ir išankstinis įskaitos vertinimas – kiekvieno vaiko kalbą turi iš anksto įvertinti trijų taškų skalėje. Niekas tam neduoda nei laiko, nei pinigų. Taip lituanistai tikrai išnaudojami. Teoriškai turėtų mokėti už viršvalandžius. Kai klausiame, ministerija atsako, kad mokyklų reikalas tai išspręsti. Bet rašant dokumentus irgi reikia galvoti, negalima kažkam prikurti darbų, o kažkam kitam galvoti, kaip už darbus sumokėti. Taip gyvenime neturėtų būti – neturi pinigučių, nėra ir juokučių“, – vaizdingai kalbėjo mokytoja ekspertė.
Ji piktinasi, kad apie naują įskaitų tvarką mokytojai nebuvo informuoti – apie naujoves sužinojo internete. R. Dilienės teigimu, dar niekada požiūris į lituanistu nebuvo toks atvirai pasityčiojantis, išnaudotojiškas ir neteisinis.
Problemų kelia ir dešimtokų įskaitos – čia numatyti du išankstiniai vertinimai. Šįmet dešimtokų nemokanti R. Dilienė juos turėjo vertinti ne savo pamokų metu ir už tai negavo nė cento. „Tikrai nė vieno dalyko mokytojai nėra stumiami į tokią beviltišką padėtį kaip lituanistai. Pavyzdžiui, kitų kalbų įskaitos metu mokytojai mokinius tik vertina, bet nekalbina, jų darbo laikas neviršija ne tik sveiko proto ribų, bet ir darbo įstatymų. Ar dar maža argumentų, kad pradėtas lituanistų genocidas? Įdomu, kas jo užsakovas?, – retoriškai klausia mokytoja ekspertė.
Viceministrė siūlo problemą spręsti laisvadieniais
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė tvirtina, kad kiekvieno mokytojo skundas svarbus ir į visas pastabas kitąmet žada reaguoti. Šįmet pedagogams ministerija tegali pasiūlyti mokyklų vadovų prašyti laisvadienio.
„Jeigu mokytojai sakys, kad kalbėjimo laikas per ilgas, tikrai galėsime grįžti prie trumpesnio laiko. Kita vertus, įskaita laikoma per moksleivių atostogas, tam skirtos dvi dienos. Kitąmet galvojame tam skirti tris dienas, tokiu atveju nereikėtų vieną dieną sugaišti tiek daug valandų. Manau, mokykla šį klausimą gali išspręsti. Jeigu mokytojas turi tam tikrą savaitinį valandų skaičių, tačiau per tas dvi dienas atidirba daugiau, tada mokyklos vadovai jam gali suteikti laisvų dienų“, – DELFI aiškino G. Krasauskienė.
G. Krasauskienė pripažino problemą, kad dažnai mokyklos mokėti už viršvalandžius neturi lėšų. Viceministrės manymu, jeigu mokykla didelė ir joje pakanka lituanistų, galima daryti daugiau mažesnių grupelių. Taip įskaitų laikymo laikas sutrumpėtų.
Pasak G. Krasauskienės, šįmet įskaitų laikas pailgintas, nes kartais mokiniams pritrūksta laiko atskleisti temą, kuriai ilgai ruošėsi. „Tačiau mokinys nebūtinai tiek turi šnekėti. Jis gali šnekėti 8, 10 ar 12 minučių, svarbu, kad ne mažiau 4 minutes, nes taip įskaitos negautų“, – aiškina viceministrė.

Turi mokėti už viršvalandžius
„Jeigu mokytojai mano, kad yra kažkokių pažeidimų ar jiems reikia konsultacijų, prašome kreiptis pas mus – teisininkai išsiaiškins situaciją ir pakonsultuos“, – sako vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.
Darbo inspektorių teigimu, mokytojams taip pat galioja Darbo kodeksas. Vyriausybės nutarimu, mokytojams nustatytas sutrumpintas darbo laikas: jie dirba 36 valandas per savaitę. Ministro įsakymu, pavadavimo metu mokytojas per savaitę gali dirbti iki 40 valandų.
Jeigu darbo trukmė viršija grafikuose numatytą darbo laiką, tai laikoma viršvalandiniu darbu. Už viršvalandžius turi būti mokama pusantro karto daugiau. Kaip DELFI aiškino Valstybinėje darbo inspekcijoje, jei mokytojai dirbs daugiau, nei priklauso, turi kreiptis į mokyklos administraciją dėl papildomo atlygio. Jeigu už viršvalandžius atlyginama nebus, mokytojai gali kreiptis į darbo inspektorius arba Darbo ginčų komisiją.
Su viršvalandžiais darbuotojas per dieną gali dirbti iki 12 valandų, tačiau per dvi dienas viršvalandžiai gali sudaryti ne daugiau kaip 4 valandas.

Straipsnio nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/education/i-mokyklas-grizta-lazas-lituanistai-abiturientu-klausys-10-valandu.d?id=60911385#ixzz2Nc1MVFiM

Slaptos dokumentų metamorfozės

Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei įskaitą lydi ne vienas teisinis skandalas – atrodo, kad visa švietimo sistema tapo pati sau pavaldi ir nepaklūstanti jokiems iki šiol buvusiems įstatymams ir teisiniam reguliavimui. Ypač beteisiai ir išnaudojami pasijuto mokytojai lituanistai.

Kas ir kada lituanistus ir jų darbo reglamentavimą paskelbė už įstatymo ribų?

Tačiau mokytojų džiaugsmas ir tikėjimas, jog tiek ŠMM, tiek NEC dar išsaugojo sveikos nuovokos ir moralės likučius, buvo gerokai per ankstyvi – KELTO sistemoje, prie kurios prieina tik vadovai, o po to ir NEC interneto svetainėje www.egzaminai.lt dokumentai staiga tylomis, paslapčia, be jokio įspėjimo ėmė keistis! Sausio viduryje išsispausdintoje ir mokiniams pristatytoje Vykdymo instrukcijoje mokinys atsakinėja 10 min., dabar NEC tinklalapyje esančiame tame pačiame dokumente – 15 min. Vieną dieną atsiranda vienokie skaičiukai, kitą dieną kitokie, „užgimsta“ nauji punktai ir paaiškinimai! Kaip „Lituanistų miestelyje“ rašė viena mokyklos vadovė, jei prieš akis neturėtume išsispausdinę senesnio varianto, manytume, kad vaidenasi…

Dokumentų metamorfozės nesiliauja…

Visas mokytojos ekspertės, LKLMS valdybos narės Reginos DILIENĖS straipsnis – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/11/slaptos-dokumentu-metamorfozes/

Dukart du – keturi, arba Apie kūrybiškumo skatinimą

Aš labai kūrybiška. Jei tik publikuočiau savo kūrybą, kasdien gaučiau visokias premijas. Štai pora mano kūrybos pavyzdžių: „2 x 2 = 4“, „Donelaitis gimė Lazdynėliuose“, „Pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 metais“. Tai aukščiausio lygio kūrybiškumas, nes atitinka visus mokyklinių programų kūrybiškumo reikalavimus, todėl apdovanojimai garantuoti. Tačiau kam man ta garbė.

Ir vis dėlto jau saulelė vėl atkopdama budina svietą, todėl ir man noris su visais vasarą sveikint irgi lietuvių literatūros programų kūrėjus toliau rykaujant girti.

Šįkart už kūrybiškumo skatinimą.

Visas Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos moksleivės Ievos LOZURAITYTĖS straipsnis – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/11/dukart-du-%E2%80%93-keturi-arba-apie-kurybiskumo-skatinima/

Kodėl nesensta senoji literatūra?

2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tema „Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje. Pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.“

Šita tema yra labai aiški, tiesiog kaip dukart du, bet ją išaiškinti mokiniui gali būti tikrai sudėtinga. Kaip racionaliai išdėstyti tai, ką suvokiame beveik intuityviai? Juk pirmas įspūdis mokiniui bus toks: senoji, reiškia, pasenusi. O jeigu pasenusi – kam ji reikalinga mums, jauniems žmonėms?

Toks samprotavimas logiškas, suprantamas. Galima mokiniui ilgai ir nuobodžiai aiškinti, kad jis nėra koks grybas, atsiradęs miške per naktį. Žmogus kaip sąmoninga būtybė susideda iš daugybės sąmoningumo linijų, ir nė viena jų neprasideda šiandien. Visos mūsų žinios, mintys, mąstymo būdas, visa mūsų sąmonė ir savimonė daugybe nematomų gijų driekiasi iš praeities. Mes esame tarsi suformuoti begalinių žmonijos patirčių ir atskirai nuo žmonijos dvasinės kultūros mūsų kaip asmenų nėra. Atskirai mes esame tik kūnas, tik organizmas. Todėl sąmonę turi tik tas, kuris turi praeitį, kuris turi atmintį. Žmogus be atminties – tuščia vieta, tiesiog niekas. Ir mūsų kaip asmenų dvasinė reikšmė priklauso nuo praeities perspektyvos: kiek pajėgiame save susieti su tautos ir žmonijos kultūros linijomis, tuo aiškiau save suvokiame ir tuo daugiau turime savižinos bei laisvės. Mūsų gyvenimas tada nėra tiesiog buvimo inercija: suvokdami savo praeitį, kuriame savo ateitį.

Bet tai jau filosofija, mokiniui gali būti sudėtinga.

Kitas kelias svarstant seno ir naujo literatūroje dichotomiją: rasti bendrą vardiklį…

Visas Regimanto TAMOŠAIČIO straipsnis – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/11/kodel-nesensta-senoji-literatura/

Nacionalinis diktantas atskleidė valstybinę problemą

Suaugusieji daug raštingesni už moksleivius. Tokią išvadą padarė Nacionalinio diktanto darbus tikrinę lituanistai. Tarp maždaug 3000 diktanto rašytojų neatsirado nė vieno, kuris Vytauto V. Landsbergio tekstą „Senelio laiškas“ būtų parašęs be klaidų.

Nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro diktantus taisė 13 mokytojų. „Į diktantą susirinko pakankamai raštingi žmonės. Pastebėjome, kad suaugę žmonės daug raštingesni nei moksleiviai. Mokinių raštingumas jau valstybinė problema, ir mokykloje tą patį stebime. Mokiniai padarė daugiau klaidų, taip pat tokių, kokių suaugusieji nedaro. Tai yra problema“, – DELFI sakė vertinimo komisijos pirmininkė, Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė.

Lituanistai atrinko apie 80 žmonių, kurie balandžio viduryje Nacionalinio diktanto finale rungsis dėl raštingiausio lietuvio titulo. Tarp finalistų daugiausia suaugusiųjų. Šįmet į finalą pateko 10 užsienyje diktantą rašiusių lietuvių.

Į geriausių 80-uką atrinkti ne daugiau kaip keturias klaidas padarę žmonės. Ankstesniais metais kartelė būdavo aukštesnė – į finalą būdavo galima patekti padarius dvi ar tris klaidas. Klaidų gausėjimą A. Šventickienė sieja su bendra raštingumo situacija šalyje.

Žmogaus, kuris nebūtų padaręs nė vienos klaidos, šįmet neatsirado. Vieną klaidą įvėlė penki asmenys.

Sunkiausi žodžiai nižte nyžta, naščiai, nuodegos

Daugiausia žmonės klydo skyryboje – kableliu neskyrė šalutinio sakinio (pavyzdžiui, „Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito“). Lituanistai atkreipė dėmesį, kad žmonės pakankamai gerai skyrė išplėstines aplinkybes.

Rašyboje dažniausiai klysta rašant „nižte nyžta“ (nyžta rašytas su i trumpąja). Nelengvai sekėsi rašyti žodžius teliūškuojančiais (rašė u) bei naščiai (dalis ant a dėjo nosinę, rašė s). Dalis klydo rašydami žodį nuodegos – rašė ė. Tačiau pakankamai daug taisyklingai rašė gana retai vartojamą žodį „trūnėsiai“.

Kadangi V. V. Landsbergio kurtas diktantas rašytas ne pirmą kartą, šįsyk geriau sekėsi parašyti autoriaus pavardę. Ankstesniais metais žmonės V. V. Landsbergio pavardėje padarydavo ir po tris klaidas.

Daugiausia klaidų rašiusieji privėlė sakinyje „Prakaitas žliaugia vyrų kaktomis, kuomet į statų pylimą tenka tempti naščius su teliūškuojančiais dervos kibirais“. Diktanto tikrintojai aptiko ir gana kvailų ar juokingų klaidų: atsirado tokių, kurie vietoje žodžio kėblina rašė kėglina ar kirbina.

A. Šventickienės teigimu, diktantas buvo maždaug 10 klasės moksleivių lygio: skyryba nesudėtinga, tačiau yra sudėtingesnių rašybos atvejų.

DELFI primena, kad nacionalinį diktantą „Atgimimas“ organizuoja kartu su ilgamečiais projekto partneriais – naujienų portalu DELFI, LRT, Užsienio reikalų ministerija, AB Lietuvos paštu ir Valstybine lietuvių kalbos komisija. Konkursą globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Straipsnio nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nacionalinis-diktantas-atskleide-valstybine-problema.d?id=60884933

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: