Archyvas

Kategorijos ‘Geroji patirtis’ archyvas

Dukart du – keturi, arba Apie kūrybiškumo skatinimą

Aš labai kūrybiška. Jei tik publikuočiau savo kūrybą, kasdien gaučiau visokias premijas. Štai pora mano kūrybos pavyzdžių: „2 x 2 = 4“, „Donelaitis gimė Lazdynėliuose“, „Pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 metais“. Tai aukščiausio lygio kūrybiškumas, nes atitinka visus mokyklinių programų kūrybiškumo reikalavimus, todėl apdovanojimai garantuoti. Tačiau kam man ta garbė.

Ir vis dėlto jau saulelė vėl atkopdama budina svietą, todėl ir man noris su visais vasarą sveikint irgi lietuvių literatūros programų kūrėjus toliau rykaujant girti.

Šįkart už kūrybiškumo skatinimą.

Visas Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos moksleivės Ievos LOZURAITYTĖS straipsnis – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/11/dukart-du-%E2%80%93-keturi-arba-apie-kurybiskumo-skatinima/

Kodėl nesensta senoji literatūra?

2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tema „Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje. Pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.“

Šita tema yra labai aiški, tiesiog kaip dukart du, bet ją išaiškinti mokiniui gali būti tikrai sudėtinga. Kaip racionaliai išdėstyti tai, ką suvokiame beveik intuityviai? Juk pirmas įspūdis mokiniui bus toks: senoji, reiškia, pasenusi. O jeigu pasenusi – kam ji reikalinga mums, jauniems žmonėms?

Toks samprotavimas logiškas, suprantamas. Galima mokiniui ilgai ir nuobodžiai aiškinti, kad jis nėra koks grybas, atsiradęs miške per naktį. Žmogus kaip sąmoninga būtybė susideda iš daugybės sąmoningumo linijų, ir nė viena jų neprasideda šiandien. Visos mūsų žinios, mintys, mąstymo būdas, visa mūsų sąmonė ir savimonė daugybe nematomų gijų driekiasi iš praeities. Mes esame tarsi suformuoti begalinių žmonijos patirčių ir atskirai nuo žmonijos dvasinės kultūros mūsų kaip asmenų nėra. Atskirai mes esame tik kūnas, tik organizmas. Todėl sąmonę turi tik tas, kuris turi praeitį, kuris turi atmintį. Žmogus be atminties – tuščia vieta, tiesiog niekas. Ir mūsų kaip asmenų dvasinė reikšmė priklauso nuo praeities perspektyvos: kiek pajėgiame save susieti su tautos ir žmonijos kultūros linijomis, tuo aiškiau save suvokiame ir tuo daugiau turime savižinos bei laisvės. Mūsų gyvenimas tada nėra tiesiog buvimo inercija: suvokdami savo praeitį, kuriame savo ateitį.

Bet tai jau filosofija, mokiniui gali būti sudėtinga.

Kitas kelias svarstant seno ir naujo literatūroje dichotomiją: rasti bendrą vardiklį…

Visas Regimanto TAMOŠAIČIO straipsnis – „Dialoge“: http://www.dialogas.com/laikrastis/2013/11/kodel-nesensta-senoji-literatura/

Nacionalinis diktantas atskleidė valstybinę problemą

Suaugusieji daug raštingesni už moksleivius. Tokią išvadą padarė Nacionalinio diktanto darbus tikrinę lituanistai. Tarp maždaug 3000 diktanto rašytojų neatsirado nė vieno, kuris Vytauto V. Landsbergio tekstą „Senelio laiškas“ būtų parašęs be klaidų.

Nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro diktantus taisė 13 mokytojų. „Į diktantą susirinko pakankamai raštingi žmonės. Pastebėjome, kad suaugę žmonės daug raštingesni nei moksleiviai. Mokinių raštingumas jau valstybinė problema, ir mokykloje tą patį stebime. Mokiniai padarė daugiau klaidų, taip pat tokių, kokių suaugusieji nedaro. Tai yra problema“, – DELFI sakė vertinimo komisijos pirmininkė, Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė.

Lituanistai atrinko apie 80 žmonių, kurie balandžio viduryje Nacionalinio diktanto finale rungsis dėl raštingiausio lietuvio titulo. Tarp finalistų daugiausia suaugusiųjų. Šįmet į finalą pateko 10 užsienyje diktantą rašiusių lietuvių.

Į geriausių 80-uką atrinkti ne daugiau kaip keturias klaidas padarę žmonės. Ankstesniais metais kartelė būdavo aukštesnė – į finalą būdavo galima patekti padarius dvi ar tris klaidas. Klaidų gausėjimą A. Šventickienė sieja su bendra raštingumo situacija šalyje.

Žmogaus, kuris nebūtų padaręs nė vienos klaidos, šįmet neatsirado. Vieną klaidą įvėlė penki asmenys.

Sunkiausi žodžiai nižte nyžta, naščiai, nuodegos

Daugiausia žmonės klydo skyryboje – kableliu neskyrė šalutinio sakinio (pavyzdžiui, „Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito“). Lituanistai atkreipė dėmesį, kad žmonės pakankamai gerai skyrė išplėstines aplinkybes.

Rašyboje dažniausiai klysta rašant „nižte nyžta“ (nyžta rašytas su i trumpąja). Nelengvai sekėsi rašyti žodžius teliūškuojančiais (rašė u) bei naščiai (dalis ant a dėjo nosinę, rašė s). Dalis klydo rašydami žodį nuodegos – rašė ė. Tačiau pakankamai daug taisyklingai rašė gana retai vartojamą žodį „trūnėsiai“.

Kadangi V. V. Landsbergio kurtas diktantas rašytas ne pirmą kartą, šįsyk geriau sekėsi parašyti autoriaus pavardę. Ankstesniais metais žmonės V. V. Landsbergio pavardėje padarydavo ir po tris klaidas.

Daugiausia klaidų rašiusieji privėlė sakinyje „Prakaitas žliaugia vyrų kaktomis, kuomet į statų pylimą tenka tempti naščius su teliūškuojančiais dervos kibirais“. Diktanto tikrintojai aptiko ir gana kvailų ar juokingų klaidų: atsirado tokių, kurie vietoje žodžio kėblina rašė kėglina ar kirbina.

A. Šventickienės teigimu, diktantas buvo maždaug 10 klasės moksleivių lygio: skyryba nesudėtinga, tačiau yra sudėtingesnių rašybos atvejų.

DELFI primena, kad nacionalinį diktantą „Atgimimas“ organizuoja kartu su ilgamečiais projekto partneriais – naujienų portalu DELFI, LRT, Užsienio reikalų ministerija, AB Lietuvos paštu ir Valstybine lietuvių kalbos komisija. Konkursą globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Straipsnio nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nacionalinis-diktantas-atskleide-valstybine-problema.d?id=60884933

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos:

Palengvintas lietuvių egzaminas: lietuviai tapo posūniais savoje valstybėje

Gaila lietuvių abiturientų: jie tapo podukromis ir posūniais savoje valstybėje. Taip apie palengvintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą atsiliepia DELFI kalbinti pedagogai. Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis problemos nemato: esą jei teismas nuspręs, tvarka bus atšaukta.
„Lyginant su kitakalbiais, yra žiauri nelygybė. Vaikai priblokši, kad jų valstybė į juos nusispjauna. Jau neaišku, kas tikresni Lietuvos valstybės piliečiai“, – sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė.
Pasak R. Dilienės, abiturientams sąlygos absoliučiai nelygios. Pavyzdžiui, kitakalbiai per egzaminą galės naudotis įvairiais žodynais – juos turės kiekvienas vaikas. Žodynams įsigyti tautinių mažumų mokyklos gavo lėšų. „Mūsų mokyklos vadovėlių neįperka, vienas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ bus 14-ai mokinių. Jame net ne visi terminai yra“, – teigia mokytoja.

R. Dilienei juoką kelia septyni pasiūlyti autoriai. Pasak mokytojos, dėl to egzamine temos bus labai abstrakčios – konkrečių septyniems autoriams tinkančių temų neįmanoma sugalvoti. „Apskritai autoriaus kaina su visu kontekstu iš 50 taškų viso labo tik 3 taškai. Va čia apskritai didžiausias absurdas koks tik gali būti. Paskelbus vertinimo normas, mus ištiko šokas“, – aiškina pedagogė.
Ji atkreipia dėmesį, kad 35 proc. egzamino vertinimo sudaro raštingumas, tačiau 11-12 klasėje tam gimtakalbiams neskirta nė viena pamoka. Kitakalbiai tam turi vieną savaitinę pamoką. „Taigi mes to nemokome, o 35 proc. vertinimo bus už šiuos dalykus. Suprask, tą reikėjo išmokti iki 10 klasės. Dėl to turime savotiškai vogti pamokas“, – kalbėjo R. Dilienė.
„Apie nuotaikas net nekalbame. Gaila savų vaikų – podukros ir posūniai savoje valstybėje, taip nėra buvę. Dabar ši tvarka apskųsta teismui – vaikai klausia, ar bus septyni autoriai, ar ne. Teismas tai gali atšaukti. Viskas čia neteisėta – niekas nežiūri įstatymų“, – įsitikinusi mokytoja ekspertė.
Vargas užduočių kūrėjams
Kolegei antrina Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė. Jos įsitikinimu, ministro įsakymas dėl egzamino keitimo pažeidžia Konstituciją.
„Bus vargas tiems, kurie kurs užduotis – pasiūlytos temos turės būti labai plačios, aptakios, bijau, kad vaikų rašiniai bus paviršutiniški, neparodys jų mąstymo, samprotavimo. Čia yra problema. Bijau, kad užduotys jau yra paruoštos, tik dabar jas reikia perdaryti – vadinasi, viską keisti“, – sako N. Bartašiūnienė.
Lituanistės teigimu, jos mokomi vienuoliktokai jaučia skriaudą, bet nieko negali padaryti. „Kolegės moko dvyliktokus, jie labai nerimauja, yra nusivylę. Kai tu ruošiesi vienam, o gauni kitą, ir apskritai nežinia, kaip viskas bus. Kitatautis surinks žymiai mažesnę taškų sumą, tačiau finišo tiesiojoje visi bus lygūs. Tai baisu“, – tvirtina pašnekovė.
Štai Klaipėdoje yra Hermano Zudermano gimnazija, joje mokosi lietuvaičiai, kurių vienas kitas protėvis buvo vokietis. „Jie puikiausiai rašo lietuvių kalbos rašinius, bet bus vertinami pagal kitataučių vertinimo normas. Jūs įsivaizduokite, kiek vaikui reikia parodyti žinių, kad surinktų aukščiausius balus. Stojimas bus labai iškreiptas“, – prognozuoja N. Bartašiūnienė.
Lituanistė pateikia ir priešingą atvejį: rusų mokyklos auklėtiniai atėjo mokytis į profesinę lietuvių mokyklą. Jie pasimokė porą metų ir bus vertinami kaip lietuvaičiai. „Tai koks čia teisingumas? Ministras turėjo mąstyti. Jūs klausiate mokytojų, tačiau jų balsas – kaip šuns į dangų. O paskui klausiame, ar teisinėje valstybėje gyvename, ar ne. Kasi mūsų teisės pažeidinėjamos, viskas yra gerai, kai teisės jų pažeidinėjamos, tada iškyla retoriniai klausimai“, – kalbėjo pedagogė.
Susirūpinimą dėl egzamino keitimo yra išreiškusi ir asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus. Asociacijos teigimu, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Mokytojų ir mokslininkų teigimu, sprendimas pakeisti brandos egzaminus daro žalą lituanistiniam Lietuvos moksleivių ugdymui ir pablogina lietuvių kalbos ir literatūros padėtį mokykloje.
Tikina, kad užduotis parengs laiku
Pakeista lietuvių kalbos ir literatūros egzamino programa – galvosopis ir Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC).
„NEC privalo parengti užduotis ir jas parengsime, vienareikšmiškai. Tikrai galime nuraminti, kad užduotys bus parengtos. Užduotis iš tiesų nelengva, bet mes spėsime, jos tikrai bus laiku ir visi gali būti ramūs. Kiek tam reikės įdėti pastangų – kitas klausimas, bet tam mes ir esame“, – DELFI tvirtino laikinai NEC vadovaujanti Teresė Blaževičienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas numatytas birželio 3-ią. Egzamino užduotis rengia mokyklų ir universitetų specialistai. Motyvuodama informacijos slaptumu, T. Blaževičienė atsisakė atskleisti, ar užduotys jau buvo parengtos ir dabar jas reikės perdaryti.
D.Pavalkis: egzaminas lengvesnis visiems
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis problemų nemato. „Galvoju, kad kažkokie palengvinimai egzamine buvo reikalingi. Dabar ministerija kaltinama, kad diskriminuoja lenkų tautinių mažumų mokyklų vaikus kaip negabius, nesuprantančius, nemokančius, tačiau įstatyme numatytas aštuonerių metų palengvinimo terminas. Galima kelti tik klausimą, ar per daug, ar per mažai palengvinta. Lenkai teigia, kad per mažai, konservatoriai ir liberalai – kad per daug. Tačiau dėl paties palengvinimo niekas nediskutuoja“, – tvirtina D. Pavalkis.
Pasak D. Pavalkio, tikslas – kad visi abiturientai laikytų valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Ministras aiškina, kad tautinių mažumų moksleiviai per dvejus metus „nespėjo, nenorėjo ar negalėjo“ įsisavinti visos lietuvių literatūros – to, ką 8 metus nagrinėjo lietuviai.
Ministras nedramatizuoja, kas bus, jeigu teismas nuspręs, jog pakeista tvarka prieštarauja įstatymui. „Kai Gintaro Steponavičiaus įsakymą dėl B2 užsienio kalbos egzamino išlaikymo teismas atšaukė, mes radome sprendimus. Jeigu atšauks šitą teismas, irgi rasime sprendimus“, – žada D. Pavalkis.
Jis atkreipia dėmesį, kad žydų ir rusų mokyklos nemato problemų. „Dėl to manau, kad ši tema labiau politikavimas negu tikras lenkiškų mokyklų mokinių gynimas“, – sakė ministras. „Aš sutinku, kad bendrai palengviname lietuvių kalbos valstybinio egzamino lygį, bet nemanau, kad dėl vienų metų kažkas atsitiks“, – aiškino D. Pavalkis. Jo tvirtinimu, egzaminas buvo palengvintas ir lietuviams.
DELFI primena, kad valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei jau buvo žadėta.
Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių.
Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.
Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).

Straipsnio nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/education/palengvintas-lietuviu-egzaminas-lietuviai-tapo-posuniais-savoje-valstybeje.d?id=60861097

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: ,

Žydų mokyklos direktorius: lenkai daro klaidą dėl lietuvių kalbos

Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas įsitikinęs, kad dėl lietuvių kalbos mokymo protestuojančios tautinės mažumos daro klaidą. M. Jakobas aiškina, kad žydai dar prieš 20 metų suvokė privalantys nepriekaištingai mokėti lietuvių kalbą, jei savo ateitį sieja su Lietuva.

Prie 1989 m. įkurtos žydų mokyklos ištakų buvęs M. Jakobas prieš daugiau nei 20 metų apsisprendė: mokinius reikia gerai išmokyti lietuvių kalbos. „Mūsų unikalumas – pas mus nėra valstybinės lietuvių kalbos – pas mus lietuvių gimtoji kalba. Vaikai lietuvių kalbos mokosi kaip gimtosios, mums nedaromos jokios išimtys kaip kitų tautinių mažumų mokykloms“, – DELFI pasakojo M. Jakobas.

Tokį sprendimą jis vadina „vienu iš protingo žydo žingsnių“. Pasak M. Jakobo, kuriantis mokyklai buvo kilęs klausimas: ar visų dalykų mokytis rusų kalba, nes dauguma Vilniaus žydų kalba rusiškai, ar visko mokytis lietuviškai. Iš pradžių formavo po dvi klases: vieną lietuvišką, kitą – rusišką. Ilgainiui daugėjant mokinių, nuspręsta sujungti klases ir mokytis lietuviškai.

„Dėl to dabar neturime jokių problemų. Pas mus lietuvių kalba ir literatūra dėstoma stipriai, turime gerų pasiekimų. Nelengva – daug vaikų namuose kalba rusiškai, didelis krūvis tenka mokytojams, bet įveikiame sunkumus ir išmokome. Mūsų vaikai labai gerai laiko lietuvių egzaminus – yra atvejis, kai mūsų auklėtinis gavo 100 balų“, – aiškino M. Jakobas.

Baigę gimnaziją, vaikai išeina su keturių kalbų žiniomis: lietuvių, anglų, hebrajų ir rusų.

„Visą laiką sakau tėvams: jeigu norite, kad vaikas padarytų karjerą, jei siejate savo gyvenimą su Lietuva, turite žinoti keletą svarbių dalykų: pirmiausia turite nepriekaištingai mokėti šalies kalbą. Jei ateisi pas geros įmonės vadovą ir pradėsi, atsiprašau, mekenti, parašysi pareiškimą su klaidomis, nemokėsi sakinio suregzti, vadovas turi teisę sakyti „eik lauk“, – dėsto M. Jakobas.

Antras direktoriaus įsakas tėvams – gerai mokėti užsienio kalbą, trečias – turėti loginį mąstymą.

Gėda, tačiau daug kas lietuviškai kalba blogai

Žydų mokyklos direktorius nepalaiko dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vienodinimo besipriešinančių ir nuolaidų prašančių tautinių mažumų. To daugiausia siekia Lietuvos lenkai.

„Tenepyksta kitų tautinių mažumų mokyklų atstovai – aš manau, kad jie daro klaidą. Nuolaidos visada lieka nuolaidomis, vis tiek anksčiau ar vėliau šalies, kurioje gyveni, kalbą reikia mokėti puikiai. Kai vieniems darai nuolaidą, o kitiems ne, vyksta kiršinimas, kyla nepasitenkinimas“, – mano gimnazijos direktorius.

Pasak M. Jakobo, dabar jau lietuvių gimnazistai keiksnoja valdžią: vieniems leista padaryti 100, kitiems – 10 klaidų. M. Jakobo manymu, šį klausimą reikėjo spręsti gerokai anksčiau. „O dabar matome, kad blogai, ir viską norime padaryti greitai – nepasiseks. (…) Pasakykime atvirai: faktas, kad daug kas pas mus lietuviškai kalba blogai. Ir mūsų politikai, ir kultūros atstovai. Ir tai gėda“, – rėžia pašnekovas.

Jis pateikia Izraelio pavyzdį: šioje šalyje gali būti žvaigžde, turėti daug proto, tačiau jei nemoki vietinės kalbos, niekas su tavimi nekalbės.

Lietuvoje jau kurį laiką netyla diskusijos dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimams ir tautinių mažumų moksleiviams dar labiau nei jau buvo nuspręsta anksčiau palengvino lietuvių kalbos egzaminą. Formaliai visi abiturientai laikys vienodą egzaminą, tačiau praktikoje tautinių mažumų abiturientai rašys šimtu žodžių trumpesnį rašinį, galės padaryti kur kas daugiau klaidų. Dalies pedagogų teigimu, lietuviai dėl to bus diskriminuojami.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo buvo pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, teisėtumą nagrinės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Straipsnio nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/education/zydu-mokyklos-direktorius-lenkai-daro-klaida-del-lietuviu-kalbos.d?id=60865567

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: ,

Literatūros epochos

2013.03.02 Komentarų: 0

LITERATŪROS   KRYPTIS

 

SVARBIAUSI  BRUOŽAI

ATSTOVAI  IR  JŲ  KŪRINIAI

Švietimas XVIII–XIX a. ypač imta  tikėti  mokslo  ir  švietimo  reikšme. Švietimas – platus  sąjūdis, apėmęs politinės ir socialinės minties  sritis :filosofiją , meną , literatūrą.švietėjai  tikėjo  žmogaus  proto  galia , didelį  dėmesį  skyrė  religijos  ir  pasaulėžiūros  klausimams.Tragedija tebelaikoma  svarbiausiu  literatūros  žanru , tačiau  yra  papildoma  naujo  turinio  švietėjiškų  idėjų.Pamažu  klasicistinė  tragedija  užleidžia  vietą  įvairiems  prozos  žanrams:romanui , dialogui ,prozinei dramai.XVIII a. viduryje išryškėja  nauja  literatūros  srovė – sentimentalizmas. Ši  srovė  protestavo  prieš  klasicizmo   literatūros  taisyklingumą , santūrumą  ir šviečiamojo  amžiaus  proto  kultą.Meilė, žavėjimasis  gamta, jausmingumas  pirmiausiai  iškilo  poezijoje , bet netrukus  atsirado ir sentimentalioji  drama bei  romanas.Įsigali  laiškų ,dienoraščių  formos  romanai.  “Emilis” , “Julija “ , “Išpažintis” , Johanas  Voltfangas  Gėtė “Jaunojo  Verterio  kančios” , ”Faustas”.
Romantizmas XVIIIa. pabaiga – XIXa.

pradžia

Romantinė  kryptis  iškėlė  vaizduotės , jausmo , kūrybinės  laisvės, autoriaus  individualumo  vaidmenį  meninėje  kūryboje .Tuo  metu  susikūrė pinigų  valdžia , visuomenėje  įsigalėjo  komerciniai   santykiai.Viena  būdingiausių romantikų  ypatybių – nepasitenkinimas  tikrove  , bėgimas  į  svajonių , idealų  pasaulį . Didelis  dėmesys  skiriamas  meilės  jausmui . Romantikų  įsivaizduojamame  pasaulyje viešpatauja  harmonija, laisvė  ir  laimė . suartėjimas  su  gamta – labai  svarbi  romantinės  sąmonės  ypatybė . Romantikai  aukštino  asmeninę  ir  politinę  laisvę  , atmetė  griežtus  klasicizmo  apribojimus ir  pripažino  laisvas  kompozicines  formas .To meto  rašytojus  domino  istorinė  praeitis , ypač viduramžiai. Atsiranda  ir  paplinta  istorinio  romano , istorinės  dramos  žanras.Didelį  dėmesį  romantikai   skyrė  liaudies  kūrybai.Atsiranda  romantinė  pasaka, fantastinė  novelė. Romantinėje  literatūroje  labai  svarbi  lyrinė  poezija , kuri  teikia  daugiausai  galimybių  atsiskleisti  kūrėjo  sielai , jo  išgyvenimams ir  santykiu  su   pasauliu . Romantizmui  būdinga  menų  sintezė. Džordžas  Noelis  Gordonas  Baironas “Kainas” , “Čaild  Haroldo  klajonės” , “Šiljono  kalinys” ,Adomas Mickevičius “Gražina “ , “Vėlinės “ ,”Konradas  Valenrodas” ,  Viktoras  Hugo”Ernani” , “Karalius linksminasi” , “Marija  Tiudor” ,  ” Paryžiaus  katedra” .
Realizmas XIXa. trečias dešimtmetis – XIX   a.                    pabaiga Realistai  atidžiai  įsižiūri  į  tikrovę  , ją  analizuoja , ieško  gyvenimo  dėsningumų, stengiasi  nustatyti  reiškinių  priežastinį  ryšį .Tikrovė  tampa tyrinėjimo  objektu, gyvenimiškoji  tiesa – rašytojo  kūrybos  principu.Rašytojai  realistai  stengiasi  perteikti  objektyvų  gyvenimo  vaizdą , pastebėdami  visa , kas  yra  teigiama  ir neigiama.Kūrėjas  renkasi  tai , kas  būdinga  aprašomai  epochai, žmonių klasei  ar  socialiniam   sluoksniui  , o ne  atsitiktinius  dalykus, ne  tai , ką  padiktuoja  fantazija  ar  laki  išmonė.Kalbant  apie  kitas  realistinės  literatūros  ypatybes , reikėtų  paminėti  išsamų epochos ir  jos  reiškinių filosofinį apibendrinimą , o   greta  jo   – ir  mokslinį  reiškinių  aiškinimą.Tuo  metu  paplito  epiniai  žanrai:  romanai , apysakos  novelės . Stendalis “Raudona  ir  juoda” , “Rasinas  ir  Šekspyras”,Čarlzas  Dikensas “ Oliverio  Tvisto  nuotykiai”, “ Deividas Koperfyldas”,  Onorė de Balzakas “ Eugenija  Grandė “ ,  “Tėvas Gorijo “, “Šagrenės oda “.
Natūralizmas XIX a.

antra pusė -  XIXa. pabaiga

Natūralizmui  didelę  reikšmę  turėjo  pozityvizmas – filosofinė  sistema ,tvirtinanti , kad pažinti  ir  išaiškinti  reiškinių  esmės neįmanoma, galima  tik  juos  aprašyti.Literatūros   raidai  didelį  poveikį  turėjo  naujos  gamtos  mokslų  teorijos .Nemažą  reikšmę  kultūriniam  gyvenimui  turėjo  politiniai  įvykiai.Svarbiausais natūralizmo  principas – objektyvus tikrovės  vaizdavimas meno   kūrinyje .Kalbant  apie  natūralizmo  literatūrą , pirmiausia pabrėžiama  tai , kad  rašytojai  atsisako  realistų  tipizavimo  metodo.Natūralistai  pasirenka įdomius , retus , o  svarbiausia – atsitiktinius reiškinius . Emilis  Zola “ Moterų laimė” , “Tereza  Raken”, “Grobis” , Edmonas  ir  Žiulis  de  Gonkūrai  “Dienoraštis”  .
Simbolizmas XIXa. pabaiga – XXa. pradžia Rašytojai  simbolistai  teigė  , kad kūryba  yra  žmogaus intuityvus  sąlytis  su  nekintančia  būties  esme ;jį  geriausiai galima  išreikšti  simboliu.Simbolistai , vaizduodami  daiktus , iš  tikrųjų  perteikia  savo  santykį su  jais , savo  pojūtį , savo vidinę  būseną .Poetinės  kalbos  įtaiga grindžiama  asociacijomis, užuominomis , nutylėjimais.A Šopenhauerio veikiami , simbolistai   skelbia , kad  labiausiai  išsiskiriantis , kilniausias  menas yra  muzika . Artūras  Šopenhaueris , Morisas Meterlinkas ” Kunigaikštytė Malena”, “Žydroji paukštė” .
Impresionizmas XIXa.  pabaiga – XXa.pradžia Impresionizmo  estetikos  filosofinis  pagrindas – įsitikinimas , kad  viskas  pasaulyje  kinta , žmogus  jaučia  ir mato  tik  tam  tikrą  apraišką  tam  tikru  momentu.Literatūroje impresionizmas  ne  toks  ryškus. Raineris Marija Rilkė “Šventasis  Sebastijonas”, Klodas  Monė, Kamilis Pisaro .

 

LITERATŪROS   KRYPTIS

AMŽIUS

SVARBIAUSI    BRUOŽAI

ATSTOVAI  IR  JŲ  KŪRINIAI

Antika VIIIa.p.m.e., pabaiga – V m.e.a. Antikinė  literatūra  , kaip  ir  visas  antikos  menas , rėmėsi  mitais ( pasakojimais  apie  dievus  ir  herojus ), kuriems būdingas  antropomorfizmas. Antikinė  mitologija  teigė , kad  iš  chaoso   susiformavo  gražus  ir  harmoningas  kosmosas ,kuris  susideda  iš  trijų  sferų.Graikų  mitai  neskyrė  to , kas  gamtiška ir antgamtiška.VIII a. p.m.e. atgyja  graikų  kultūra, pasirodo  Homeras ir  kiti  kūrėjai , suklesti  teatras , keramika , architektūra.VI a.p.m.e  atsirado  graikų  drama.V a.p.m.e sukuriama  kolokagatijos  idėja.Ją  lėmė  senoji  graikų  pasaulėjauta , siekianti  ir  sugebanti  žvelgti į pasaulį  kaip  į  darnią, tvarkingą , gražią visumą – kosmosą .VIII a.p.m.e Apeninų  pusiasalyje atsirado  naujas  miestas – Roma.Romėnai  seniai  turėjo  turtingą  folklorą , rašytinius  įstatymus, puikią  armiją , tačiau, tik  susidūrę  su kitomis valstybėmis , pamatė, kad  neturi kai  kurių kultūros  dalykų , taip pat literatūros.Romėnai  tikėjo , kad  pasaulis  ir  laikas  juda  amžinu  ratu , yra  amžinas  grįžimas  ir pasikartojimas.Romėnų  literatūra  tapo  tiltu , jungiančiu senovės  Graikiją  su  Europa. Homeras “ Iliada”,”Odisėja” , Aischilas “Prikaltasis Prometėjas”, Sofoklis ”Antigomė”  , Publijus  Vergilijus  Maronas ”Eneida”, ”Georgikas” , Kvintas Horacijus Flakas “Poezijos menas” , Ovidijus  Publijus Mazonas “Metamorfozės” , Markas Tulijus Ciceronas “Apie valstybę” , Platonas “Valstybė “ , “Įstatymai” , Aristotelis “Politika”.
Viduramžiai Va.pabaiga-     XVIIa. vidurys Viduramžiais susiformavo feodalinė santvarka , pakeitus  antikos vergvaldinę  ir barbarų  tautų gentinę visuomenę. Kultūrą ir ideologiją  lėmė trys  veiksniai :gentinės visuomenės papročiai ir pasaulėžiūra, krikščionybė ir antikinis palikimas . Krikščioniškame pasaulyje paplito asketizmas.Ankstyvaisiais  viduramžiais  pradėjo  reikštis  nukrypimai  nuo  bažnyčios  skelbiamų  tiesų.Biblija  tapo  viduramžių  bažnytinės   literatūros  pamatu.Tuo  metu  ji  buvo  išversta  į  lotynų  kalbą .V – XI a. ėmė  kurtis  pirmosios  mokyklos.XI – XIII a. steigiami  pirmieji  universitetai.Mene  vyravo  romaninis ir gotikinis stiliai.Viduramžiais  paplito  sakytinė  kurtuazinė literatūra , herojinis  epas  ir herojinė  poema . “Rolando  giesmė” ,Dantė Aligjeris    “Dieviškoji  komedija” , ” Naujasis  gyvenimas”, “ Puota” , “Apie  monarchą” .
Renesansas XV – XVI a. Pradeda  irti  feodalinė  santvarka ir  kuriasi  kapitalistiniai  santykiai. Svarbus  to  laikotarpio  reiškinys – reformacija – judėjimas ,atskilęs  nuo  katalikų  bažnyčios , davęs  pradžią  įvairioms  protestantizmo  kryptims :liuteronybei , kalvinizmui , anglikonybei.XV – XVI a . atrasta  daug  naujų , ligi  tol  europiečiams  nežinomų  kraštų .Sparčiai  žengia  į  priekį  mokslinė  mintis .Mokslo  atradimai  skatino  peržiūrėti  žmogaus  ir  pasaulio  aiškinimą .To  meto  visuomenėje  buvo  paplitę  netikri  mokslai (alchemija, astrologija), taip  pat  magija  bei  visokiausi  prietarai.Suklesti  humanizmas . Tapyboje  paplito  trimatės  erdvės  vaizdavimas.Renesanso  architektūra  perėmė  daugelį  antikos  pastatų  išorės  ir  vidaus  detalių.Literatūros  srityje  suklesti  lyrika:sonetai , dainos ,madrigalai ,pastoralės.Atsiranda  novelės  žanras.Ypatingą  reikšmę  įgauna satyra.Tačiau  svarbiausia  buvo  dramaturgija . Migelis de Servantesas Savedra “Don  Kichotas”,“Galatėja” ,   “Kelionė į Parnasą”,Viljamas Šekspyras “Klaidų komedija”, ”Hamletas”, “Otelas” , “Makbetas”, Petrarka  “ Kanconjerė” , Bokačas   “Dekameronas” ,L. Ariosto “Pašėlęs  Rolandas “ , T.Taso “Išvaduotoji  Jeruzalė”, F.Rablė “Gargantiua ir  Pantagriuelis”  .
Barokas XVIa.

pabaiga– XVIIIa.

vidurys

Nyksta  senojo  mąstymo  stereotipai.Vienas  pagrindinių  baroko  literatūros  leitmotyvų tampa  pasaulio  garbės ir  didybės nepastovumas.Paplinta  kazuistika – mąstymo  ir  įrodinėjimo  būdas , bendruosius  teiginius  taikant specialiems  atvejams.Barokas  iš  pradžių  ryškesnis  poezijoje , vėliau – dramoje .XVII a . laikomas  teatro  amžiumi. Pedras  Kalderonas  de la  Barka “Dama vaiduoklė”,“Meile  nežaidžiama” , “Oro  duktė”, Luisas de Gongora , Džambatista  Marinas.
Klasicizmas XVI – XIX a. Klasicizmą  skatino  XVII a . filosofija – racionalizmas – pažinimo  teorijos  kryptis  , teigianti , jog  protas  esąs   tikro  žinojimo  šaltinis Menui  būdinga  simetrinė  kūrinio   kompozicija  ir  taisyklinga  forma , saikingos  puošybinės  detalės , griežtas  literatūros  ar  tapybos  žanrų  skirstymas , rėmimasis  antikinėmis  formomis.Klasicistiniuose  kūriniuose  vaizduojama  tai , kas universalu, bendra visai  žmonijai , išlaikoma  darna  ir  harmonija.Klasicizmas – reglamentuotas (kuriamas  pagal  taisykles) menas.Populiariausi  to  meto žanrai:tragedija  ir  komedija. Fransua de Malerbas , Žanas de Lafontenas, Pjeras Kornelis” Sidas” , Žanas  Rasinas “Andromacha” ,  “Fedra” , Moljeras “Tartiufas” , “Juokingos pamaivos” ,“Don  Žuanas”,   “Šykštuolis” , “Mizantropas” .
Švietimas XVIII–XIXa. XVIII a. buvo  didelių  politinių  ir  visuomeninių  sukrėtimų laikotarpis  Vakarų  Europoje .Tuo metu  ypač  imta  tikėti  mokslo  ir  švietimo  reikšme .  Švietimas  –  platus sąjūdis  ,  apėmęs   politinės  ir Volteras “Kandidas” , “Zadigas” ,  “Atviraširdis”, Žanas Žakas Ruso

Dailyraščio konkurso „Rašom!“ finale – vien moterys

Baigėsi trečią kartą vykstančio nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom!“ pirmasis etapas. Šiemet konkursui rašto darbus atsiuntė 5 617 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Iš jų į konkurso finalą atrinkti 33 finalistai, tarp jų – tik dailiai rašančios moterys.

Darbai vertinami trijose amžių grupėse. Aktyviausiai konkurse dalyvavo jauniausieji, 3–6 klasių moksleiviai, – gauta 2 835 jų darbai. 7–12 klasių moksleiviai atsiuntė 1 748, o suaugusieji – 1 034 darbus. Tarp konkurso finalistų daugiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Grigiškių gyventojų.
„Šiemet tarp gautų darbų beveik nebuvo neatitikusių reikalavimų. Jei pernai ar užpernai žmonės, matyt, nebuvo įsiskaitę į nuostatus ir siuntė tušinuku ar pieštukais parašytus darbus, tai šiemet – rašytus parkeriu“, – sako konkurso koordinatorė Rasa Červinskienė.
Lietuvių kalbos instituto, bendrovės „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinės pedagogų grupės organizuojamame konkurse „Rašom!“ buvo renkama ir aktyviausiai dalyvavusi bendruomenė – atsiuntusi 500 darbų ja antrus metus iš eilės tapo Vilniaus Žemynos progimnazija. Konkursui, kaip jau įprasta, darbus siuntė ir užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai – dailyraščių gauta iš Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Šiemet konkurse varžėsi nemažai praėjusių metų dalyvių. Didžioji konkurso dalyvių dalis – moterys.
„Tarp vyrų atsiųstų darbų buvo ir itin originalių, papuoštų karpiniais, tačiau moterys šiame konkurse gerokai aktyvesnės. Deja, bet šiemet į finalą nepateko nei vienas vyras“, – apgailestauja R.Červinskienė.
Buvo atrenkami ir originaliausių darbų autoriai. Jie tekstus rašė žodžių didėjimo tvarka, lape iš žodžių raitė įmantriausius piešinius – plunksnos, varpelio ir moters siluetus.
Šiemet darbų gauta mažiau nei pernai ar užpernai: 2012 m. į konkursą atsiųsta 8 400, 2011 – 11 300 darbų. Organizatorių teigimu, šiemet daug šalies mokyklų, norėdamos palengvinti konkurso komisijos darbą, rengė vietinius dailyraščio konkursus ir į „Rašom!“ siuntė kruopščiai atrinktus geriausius darbus.
Į konkurso finalą pakviesta po 10 dailiausius darbus atsiuntusių kiekvienos amžiaus grupės atstovų bei trijų originaliausių darbų autoriai.
Konkurso finalas vyks kovo 8 d., penktadienį, 12 val. Vilniuje esančiuose Signatarų namuose. Dalyvius sveikins renginio globėjas europarlamentaras prof. dr. Vytautas Landsbergis, Seimo narė poetė Dalia Teišerskytė, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė bei konkurso idėjos autorius UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas. Renginyje eiles skaitys aktorius Giedrius Savickas, pasirodymą surengs dainuojamosios poezijos atlikėjas Povilas Girdenis ir kt.
Konkurso nugalėtojai grupėse ir originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės „Tallink“ kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Rygą nugalėtojus su draugais nuveš kompanijos „Lux Express“ autobusai. Visi konkurso finalo dalyviai bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ ir saldumynais. Daugiausiai konkurso reikalavimus atitinkančių darbų pateikusi bendruomenė bus apdovanota specialiuoju prizu.

Straipsnio nuoroda: http://www.lzinios.lt/Mokslas-ir-svietimas/Dailyrascio-konkurso-Rasom!-finale-vien-moterys

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos:

Už ką mes esame skolingi tautos varpininkui V. Kudirkai?

Kolegė Indrė Globienė dalijasi gerąja patirtimi: dalinuosi gan informatyviu straipsniu apie V.Kudirką, publikuotu specialiame “Veido” priede “Istorija”. Gal kam pravers.
Kategorijos: Geroji patirtis Žymos:

MOKOME NEPASAKOTI SIUŽETO LITERATŪRINIAME RAŠINYJE

Medžiaga, rasta internete: MOKOME_NEPASAKOTI_SIUZETO_LITERATURINIAME_RASINYJE 1. Sukurti pastraipos planą. Literatūrinė tema „Ko gamtoje ieško žmogus?“. Privalomas autorius – K.Donelaitis. 2. Pastraipos „Kaip vaizduojamos moterys lietuvių literatūroje?” vertinimas (privalomas autorius- Šatrijos Ragana).

Mirė rašytojas Mykolas Sluckis

Pirmadienį, vasario 25 dieną, eidamas 85-uosius metus, mirė žinomas Lietuvos rašytojas, daugelio populiarių romanų autorius Mykolas Sluckis, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga.

Žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis gimė 1928 m. spalio 20 d. Panevėžyje. Kilus vokiečių-sovietų karui, evakuotas iš Palangos pionierių stovyklos gyveno Rusijoje, augo vaikų namuose. 1951 m. baigė rusų filologiją. 1950-1951 m. redagavo žurnalą “Žvaigždutė”, 1949 m. – įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. 1952-1954 m. dirbo LRS prozos konsultantu, o 1954-1959 m. – valdybos sekretoriumi. Nuo 1959 m. atsidėjo vien rašytojo darbui.

Pirmoji M .Sluckio knyga „Aš vėl matau vėliavą“ pasirodė 1948 metais. Pirmasis romanas „Geri namai“ – 1955 metais.

M. Sluckis yra parašęs per dvidešimt knygų vaikams ir nemažiau – suaugusiems, jos išverstos daugiau kaip į 15 užsienio kalbų. Labiausiai žinomi šio autoriaus stambiosios prozos kūriniai yra romanai: Laiptai į dangų: Vilnius: Vaga, 1970, Adomo obuolys: Vilnius, 1973, Kelionė į kalnus ir atgal: Vilnius, 1973, Medžliepis: romanas. – Vilnius: Vaga, 1986 m. ir kt.

„Sluckio romanisto žvaigždė švietė Lietuvoje (ir ne vien joje) tris dešimtmečius. Tai buvo priklausomybės laikų literatūros reiškinys, kurį kritika iš naujo kada nors vėl apmąstys. Istorikai, manyčiau, turės pasiginčyti, ko vertas, tarkim, “Adomo obuolys”. Esu tikras, kad nepavyks jo išbraukti iš lietuvių romano metraščio. Ne vienos Sluckio sovietinės knygos “šešėlyje” – daug dabarties prozos fenomenų“– 2004 metais rašė prozininkas, literatūros tyrinėtojas Vytautas Martinkus.

Mykolas Sluckis žinomas ir kaip novelių meistras, jo novelistika savo dėmesiu personažų psichologijai, subtiliai detalei ir teksto potekstėms buvo itin originali ir patraukli septintajame dešimtmetyje, bet nė kiek savo žavesio neprarado ir šiandien, nes jo novelėms yra būdingi „anapus lyrinės ir psichologinės digresijos šmėkšantys lyg iš stalagmitų ir stalaktitų sukonstruoti siužetai, keistoki, jautrios sielos veikėjai“. Tarp kitų rašytojas yra išleidęs apsakymų ir novelių rinkinius: Merginų sekmadienis: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Vaga, 1971, Gražuolės sugrįžimas: apysakos ir apsakymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998, Išsipildymas ne pagal Joaną: romanas ir šešios novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003, Su skrybėle Kurfiurstendame: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 2004.

Mykolas Sluckis – ne tik romanų, pelniusių jam itin didelio skaitytojų ir literatūros kritikų palankumo, autorius. Jis yra parašęs literatūros kritikos veikalų, pjesių (Ar tavo šuo nepasiutęs (1974), scenarijų filmams. Jo žinomos esė apie literatūrą: Sunkiausias menas (1960), Rašytojas apie rašytojus (1984). Rašytojo, su retu darbštumu visą gyvenimą triūsusio literatūroje, produktyvumas ir meistriškumas sunkiai prilygstamas, jo žodis valdomas virtuoziškai, jaučiant subtiliausias reikšmes ir atspalvius. Literatūra Sluckiui buvo, anot V. Martinkaus, ir gyvenimas, ir idėja.

M. Sluckis – Žemaitės premijos laureatas (1972 m. už apsakymų ir apysakų rinkinį Merginų sekmadienis), P. Cvirkos premijos laureatas (1986 m. už romaną Medžliepis), taip pat 2004 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Straipsnis iš
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-rasytojas-mykolas-sluckis.d?id=60771491

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: