Archyvas

Kategorijos ‘Geroji patirtis’ archyvas

Kas trukdo mokiniams suvokti tekstus?

Medžiaga iš konferencijos Salantuose (R. Staškuvienė,Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija ), vykusios 2013- 04- 05: Kas trukdo mokiniams suvokti tekstus Konferencijos programa
Kategorijos: Geroji patirtis Žymos:

Lanksti mokymo(si) mokyti(s) didaktika: rašytinių modelių tinklai ir teksto modeliavimo „auksinė žuvelė”

Medžiaga iš konferencijos Salantuose (V. Janušauskienė, LEU Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedra), vykusios 2013- 04- 05: Salantai – rasymas visiems- 2013 LEU Konferencijos programa

Kodėl svarbu mokyti(is) skaitymo strategijų?

Medžiaga iš konferencijos Salantuose (prof. V. Salienė ir lekt. N. Toleikytė, LEU), vykusios 2013- 04- 05: Salantai. Skaitymo strategijos Konferencijos programa

Mirė poetas Marcelijus Martinaitis

Penktadienį, apie 21 val., Vilniuje po sunkios ligos sulaukęs 77 metų mirė žinomas poetas Marcelijus Martinaitis.

Tai BNS patvirtino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

Poetas, eseistas ir vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 metų balandžio 1-ąją dieną Paserbentyje, Raseinių rajone.

1964-aisiais jis baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980-ųjų dėstė Vilniaus universitete.

Vėliau čia dėstytojavęs M. Martinaitis devintojo dešimtmečio pradžioje vadovavo „Literatų kalvei“ – lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui.

1989 metais M. Martinaitis kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys išrinktas į SSRS Aukščiausiąją Tarybą.

Kūrėjas yra išleidęs dešimt poezijos knygų, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei 14 kalbų. Vienas žymiausių M. Martinaičio kūrinių – jo eilėraščių rinktinė „Kukučio baladės“. Pernai M. Martinaitis išleido knygą „Marcelijaus margučiai“.

1998-aisiais M. Martinaičiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Visas straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-05-mire-poetas-marcelijus-martinaitis/98658

Kategorijos: Geroji patirtis Žymos:

Kūrybinis rašymas: lanksčios didaktikos aspektai ir spektrai (Vilija Janušauskienė)

Kolegė Ingrida Žiedelienė dalijasi medžiaga iš seminaro: Kurybinis rasymas. V. Janusauskiene Kurybinis-rasymas_papildoma-medziaga1

Antikinė retorika (Naglio Kardelio paskaitos konspektas)

Kolegė Ingrida Žiedelienė dalijasi medžiaga iš seminaro: Naglis-Kardelis_Antika1

J. Radvano „Radviliada” ir K. Donelaičio „Metai”: palyginamoji analizė

Kolegė Ingrida Žiedelienė dalijasi medžiaga iš seminaro: Donelaitis-ir-Radvanas_Dainora-Pociute_skaidres1

Intertekstualumas literatūros pamokoje (literatūra ir reklama)

Kolegė Ingrida Žiedelienė dalijasi medžiaga iš seminaro (literatūrologo Dainiaus Vaitiekūno pranešimas): Intertekstualumas_Dainius-Vaitiekunas_skaidres1

Lietuvių kalbos mokytoja R. Dilienė: „Katastrofa brendo jau seniai“

Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė sutinka su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu: mokinių raštingumas išties labai žemas. Maža to, pedagogė nedvejoja, kad lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatai šiemet bus prasti.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokytoją skaudina, tačiau nestebina, kad vienuoliktokai ar abiturientai privelia keliasdešimt klaidų rašinyje ar diktante. Juk lietuviškų mokyklų mokiniai dvejus paskutinius mokymosi metus nebeturi nė vienos gimtosios kalbos gramatikos pamokos, o visas dėmesys per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas skiriamas tik literatūrai.

- Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, 30 proc. Lietuvos mokinių yra neraštingi. Ar išties padėtis tokia prasta?

– Beraščiais vaikus vadina po praėjusių metų bandomojo lietuvių kalbos egzamino, kuris parodė, kad formaliojo raštingumo – rašybos, skyrybos, gramatikos – padėtis yra katastrofiška.

Mokytojams skirtoje konferencijoje buvo prasitarta, kad tas tyrimas parodė, jog tokio, koks bus šiemet, egzamino neišlaikytų 40 proc. gimtakalbių ir 80 proc. kitakalbių.

Mokinių raštingumas prastas jau seniai. Mokytojams aišku, kodėl taip yra. Iki šių metų formaliojo raštingumo vertinimas per egzaminą sudarė 15 proc. bendrojo įvertinimo, o šiemet jau sudarys 35 proc.

Tad iki šiol prastesnį raštingumo siaurąja prasme įvertinimą kompensuodavo už kitas užduotis surenkami taškai.

Tad niekas nepasikeitė, katastrofa seniai brendo. Juk keičiantis egzaminui, turėjo keistis ir programos. O dabar jos sau, egzaminas – sau.

- Kuo skiriasi ugdymo programa ir egzamino užduotys?

– 11 ir 12 klasėje nelietuviškose mokyklose gramatikai yra skiriama viena pamoka. Tuo tarpu lietuviai paskutinėse dviejose klasėse apskritai nebegirdi nieko apie rašybą, skyrybą. Kalbos dalykams gimtakalbių mokymo programoje išvis neskiriama nė vienos pamokos, visas dėmesys – tik literatūrai.

O egzamino įvertinimo 35 procentus sudarys būtent rašybos, skyrybos, leksikos vertinimas. Mes nemokome šių dalykų, tačiau jų svarbą sureikšminame.

Šiemet egzaminas bus vienos dalies – reikės rašyti rašinį. Tačiau iš 50 galimų surinkti taškų už mūsų, lituanistų, 11 ir 12 klasėje dėstomo dalyko žinias bus galima gauti tik tris taškus (už nurodyto autoriaus kūrybos naudojimą rašinyje. – Red.).

Tai yra ir juokinga, ir graudu. Tai, ko mes mokome, verta tik trijų taškų.

- Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija žada griebti jautį už ragų, kad padėtis pasikeistų į gera.

– Nuolatinė reforma yra baisus dalykas. Kaip veikia ministerijos pažadas, kad mokymo programos bus keičiamos? Tie mokytojai praktikai, kurie galėtų rašyti vadovėlius, laukia, nes nežino, kas bus ateityje. Juk atvirai sakoma, kad viskas vėl bus keičiama.

Sakoma, kad neraštingi vaikai, o vienuoliktos ir dvyliktos klasės neturi lietuvių kalbos vadovėlių.

O tai, kas įtraukta į dabartinę mokymo programą, tarkim, logikos dalykai, yra nereikalingi per lietuvių kalbos pamokas, o to, ko reikia – nėra.

Iki šiol mes, mokytojai, kiek klausėme, tiek neišgirdome atsakymų, koks turi būti literatūrinis ar samprotavimo rašinys, kaip mokyti jį rašyti. Tegavome kriterijus, kaip vertinti tokį rašinį.

Aš savo vaikus rašyti rašinį mokau iš angliškų, vokiškų ir prancūziškų vadovėlių.

Straipsnio nuoroda: http://www.lrytas.lt/sroves/zaidziame-klases/lietuviu-kalbos-mokytoja-r-diliene-katastrofa-brendo-jau-seniai-201303281920.htm

Per praeitį žvelgiame į dabartį

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos delegacija (mokiniai ir mokytojai) dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro, Vilniaus miesto lietuvių kalbos metodinio būrelio ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokytojų organizuotoje IX – XII (gimnazijų I – IV) klasių mokiniams skirtoje ketvirtoje kūrybinių ir tiriamųjų darbų konferencijoje „Skaityti – tai sėdėti ant pasaulio stogo“. Konferencijos tikslai: […]
Kategorijos: Geroji patirtis Žymos: